Pirminio grunto sluoksnio nustumdymas

Statybos pradedamos tik gavus statybos leidimą ir tvirtai apsisprendus statyti namą. Pirmas etapas pradedamas nustatant sklype būsimo statinio vietą pagal toponuotrauką. Sekantis etapas - atodangos formavimas, arba pirminio grunto nustumdymas iki molingo grunto. Tipinis nustumdymo gylis būna iki pusės metro.

Pamatai

Nepriklausomai nuo pamatų tipo suformavus atodangą yra sužymimos (žymėjimo darbus atlieka matininkai kartu su statybininkais) būsimo statinio ašys arba kampai, nuimamas pamato aukštis, atsižvelgiant į šalia esančius kaimynus arba kelią (dažniausiai 20-50 cm virš kelio).

Tokie darbai atliekami tam, kad statinys būtų aukščiau kelio ir aplink statinį nesikauptų vanduo. Atlikus namo koordinačių  žymėjimą pradedami pagrindiniai darbai, kurie priklauso nuo pamatų tipo, t.y. jei pamatai yra poliniai, sužymimos polių ašys, suvirinama polių armatūra.

Statinio poliai gali būti dviejų rūšių: gręžtiniai arba kalami poliai.

Pasiruošus pagrindus yra gręžiamos polių skylės, įleidžiamas armatūros ruošinys ir skylė užpilama betonu. Nepaisant betono konsistencijos svarbu betoną suvibruoti ir sutankinti. Išliejus visus polius yra montuojamas medinis pamato karkasas. Karkasas dažniausiai montuojamas iš lentų, kurios vėliau panaudojamos tolimesnėje namo statyboje.

Vietoj medinio klojinio gali būti naudojami ir specialūs tuščiaviduriai pamatų blokeliai, į kurios montuojama armatūra, pilamas bei vibruojamas skiedinys. Taip pat gali būti naudojami daugkartiniai konstrukciniai klojiniai.

Sumontavus klojinius yra klojamas amortizacinis, apšiltinimo sluoksnis iš pustplasčio plokščių, įleidžiamas suvirintas arba surištas armatūros ruošinys, kuris užpilamas betonu.

Jeigu pamatai yra juostiniai - nustumdžius sklypą  ir atlikus pirminius žymėjimo darbus yra kasama pamato tranšėja (gylis nuo grunto paviršiaus turi būti ne mažesnis 1,2m). Tranšėją kasa mini ekskavatorius su mažuoju kaušu. Iškasus tranšėją, naudojant mažą vibro plokštę yra suplūkiamas padas, pilama skalda ir tankinama. Po to yra įleidžiami armatūros ruošiniai, pilamas ir vibruojamas betonas.

Suformavus pirminę pamato juostą (pamato papėdę) ant viršaus yra montuojamas klojinys arba tuščiaviduriai blokeliai, įleidžiamas armatūros ruošinys ir klojinys užpilamas skiediniu bei suvibruojamas.

Pamatui padžiūvus keletą dienų klojinys yra nuardomas. Jei pamatas yra išlietas karštuoju metų laiku, patartina pamatą palaistyti vandeniu, kad per greit džiūdamas nepatrūkinėtų. Jei visgi atsiranda mikro įtrūkimų, dažniausiai jie būna tik paviršiniai.
 

Mūras

Jei pamatai buvo išlieti vėlyvą rudenį - mūro darbai prasideda ankstyvą pavasarį. Jei pamatai išliejami šiltuoju metų laiku, tai mūro darbai prasideda maždaug po mėnesio.

Nepriklausomai nuo mūro tipo ir naudojamų medžiagų, pirmoji eilė yra mūrijama naudojant betono skiedinį. Betono skiediniu patariamas mūryti todėl, kad pamato aukštis gali banguoti iki pusės centimetro ir džiūdamas pamato betonas gali pasmukti.

Jeigu pagrindinis mūras yra iš blokelių, antrą bei sekančias eiles patartina mūryti su plonasluoksniais blokelių klijais. Pagrindinis veiksnys, lemiantis tokį pasirinkimo būdą - šalčio tiltelio zona. Mūro sienoje pagrindinis šalčio tiltelis yra mūro siūlėse, tad kuo ji plonesnė, tuo mažesnė peršalimo zona.

Antra ir sekančios mūro eilės yra mūrijamos pradedant nuo kampų. Taip pat svarbu nepamiršti atžymėti durų, langų angų. Pasiekus atitinkamą mūro aukštį, virš langų ir durų yra montuojami sąramų klojiniai, įleidžiamas armatūros ruošinys, kuris užpilamas betonu bei suvibruojamas.

Sąramos gali būti išliejamos statybvietėje arba pasirinktas jau gatavas produktas, kuris užkeliamas ir priklijuojamas, naudojant klijus arba skiedinį. Mūrijant pagrindinį statinį tuo pat metu galima sumūryti ir kaminus.

Pagal statinio konstrukciją vidinės sienos gali būti surištos su laukinėmis sienomis arba gali būti mūrijamos vėliau, naudojant specialus surišimo elementus.

Pasiekus statino perdengimo lygį, jei numatoma perdanga nėra monolitinis liejinys, montuojamas perdangos žiedo klojinys, įleidžiama armatūra ir užpilamas betonas. Perdangos žiedo aukštis, priklausomai nuo statinio konstrukcijos svyruoja nuo 3 iki 20 cm.

Išdžiūvus perdangos žiedui yra užkeliama perdanga (monolitinės perdangos plokštės). Pagal konstrukciją perdangos plokštės kraštai turi užgulti ne mažiau nei pusę sienos storio. Suguldžius plokštes yra montuojamas antras perdangos žiedas visu statinio perimetru, kad perdanga būtų sutvirtinta tarpusavyje ir sutvirtinta su statiniu. Armatūra montuojama į žiedą bei perdangos plokščių sandūras. Plokščių angos užpildomos akmens vata (maždaug pusė metro į vidų) ir perdangos sutvirtinimo mazgas užpilamas betonu.

Išdžiūvus perdangai tęsiami mūro darbai. Pasiekus antro aukšto langų aukštį vėl montuojamos sąramos ir mūrijama aukščiau tol, kol likus kelioms mūro eilėms iki stogo pradžios linijos yra įklijuojami sraigtiniai strypai, prie kurių bus tvirtinama stogo konstrukcija.

Pabaigus mūro darbus ir pasiekus stogo pradžios liniją montuojamas stogo žiedas, naudojant medinius klojinius, įleidžiama armatūra ir užpilamas bei suvibruojamas betonas. Pagal stogo konstrukciją stogo žiedo aukštis dažniausiai būna 10-20 cm.

Išdžiūvus betonui yra nuardomi klojinai ir mūro darbai laikomi baigtais.

Langai, lauko durys, garažo vartai
 

Langus, lauko duris ir garažo vartus patartina užsakyti, kai tik išliejamos visos angų saramos, nes šių gaminių gamyba dažiausiai užtrunka apie 2-4 savaites. Kol bus baigti mūro darbai ir įpusėję ar baigti stogo darbai, statinį pasieks langai, durys ir vartai.

Svarbu, kad prieš pradedant fasado apdailos ir šiltinimo darbus, visos statinio išorinės angos būtų su langais, durimis ir garažo vartais, jei tokie yra.

Stogas

Nepriklausomai nuo stogo konstrukcijos, prie statinio stogo žiedo yra montuojami mediniai murlotai (dažniausiai 15x15 cm), po to statomos gegnės, kurių matmenys priklauso nuo konstrukcijos. Gegnės prie murlotų yra tvirtinamos metaliniais tvirtinimo elementais, naudojant karpuotas vinis. Tarpusavyje gegnės yra sukalamos vinimis, naudojant įvairius metalinius tvirtinimo elementus bei stambius sraigtinius varžtus arba strypus.

Kai tik sumontuotas pradinis stogo karkasas svarbu nepamiršti iškelti vainiką.

Sekantis etapas - difuzinės plėvelės montavimas bei viso stogo grebėstavimas ir išlyginimas. Priklausomai nuo konstrukcijos yra apskardinami kaminai, sudedami kiti skardos gaminiai ir montuojama stogo danga.

Stogo apšiltinimas

Sutvirtinus stogo gegnes gali būti šiltinamas stogas. Atliekant šiltinimo darbus, statinio stogo vidinėje dalyje yra montuojamas laikantysis tašas arba virvė, o iš statinio stogo viršaus guldomos apšiltinimo plokštės

(mineralinės akmens vatos, stiklo vatos, putplasčio plokštės).

Stogas, taip pat, gali būti šiltinamas ir iš vidinės stogo dalies, jau esant stogo dangai. Tokiu atveju statinio stogo vidinėje dalyje yra montuojamas laikantysis tašas arba virvė ir guldomos apšiltinimo plokštės (mineralinės akmens vatos, stiklo vatos, putplasčio plokštės).

Dar vienas šiltnimo būdas - purškiamomis poliuretano putomis.
Priklausomai nuo statinio stogo konstrukcijos, apšiltinus stogo konstrukciją atliekami kiti stogo izolialinių sluoksnių montavimai.

Fasadas

Pagrindinį viso statinio šilumos izoliacijos sluoksnį sudaro šiuolaikiniai fasadai. Modernios technologijos leidžia sutaupyti daug statybai skirto laiko, pinigų ir užtikrina visus statinio efektyvumui reikalingus rodiklius.

    Kai statinio konstrukcija - mūras, galimi fasado tipai:

• Fasadas apšiltintas atitinkamo sluoksnio ir rūšies klijuojamo putplasčio plokštėmis. Galutinė apdaila: dažytas paviršius; dažytas dekoruotas struktūriniu tinku paviršius; išklijuotas klinkerio ar kitomis plytelėmis paviršius; kombinuotas paviršius, kai dalis yra išdažyto ar išdažyto struktūrinio tinko paviršiaus ir dalis paviršiaus išklijuota plytelėms.
• Fasadas apšiltintas atitinkamo sluoksnio ir rūšies klijuojamos akmens vatos plokštėmis. Galutinė apdaila: dažytas paviršius; dažytas dekoruotas struktūriniu tinku paviršius; išklijuotas klinkerio ar kitomis plytelėmis paviršius; kombinuotas paviršius, kai dalis yra išdažyto ar išdažyto struktūrinio tinko paviršiaus ir dalis išklijuotos plytelės paviršiaus.
• Fasadas apšiltintas atitinkamo sluoksnio ir rūšies akmens vatos plokštėmis, naudojant metalinį ar medinį karkasą,, prie kurio tvirtinamos apdailos lentos (plastikinės, medinės, cementinės) ar plokštės (skarda, plastikas, cementinė plokštė).
• Fasadas apšiltintas purškiamomis poliuretano putomis, naudojant metalinį ar medinį karkasą, prie kurio tvirtinamos apdailos lentos (plastikinės, medinės, cementinės)  ar plokštės (skarda, plastikas, cementinė plokštė).
• Dvigubo mūro fasadas, kai tarpas tarp mūrų yra užpildytas akmens vata, granulėmis, putplasčiu, termoputa.

Kai statinio pagrindinė konstrukcija yra medinė ar metalinė, priklausomai nuo šiltinimo konstrukcijos yra naudojamos tos pačios apšiltinimo medžiagos.

Inžinerinių tinklų įvedimas į statinį

• Į statinį yra įvedama elektros instaliacija, internetinio ryšio laidai. Elektros laidai privalo būti gerai izoliuoti nuo galimų pažeidimų. Laidai yra diegiami įleidus į gruntą ne mžiau nei 70 -100 cm nuo grunto paviršiaus;
• Į statinį yra įvedamas vandentiekis. Vandentiekio rūšys: šulinio, miesto, rajono gręžinys;
• Iš statinio yra išvedamos kanalizacos bei lietaus nubėgimo sistemos;
• Į statinį yra įvedamos dujos (jei yra tokia galimybė ir pageidavimai).

Lauko aplinkos darbai

Sutvarkoma lauko aplinka iki norimo lygio ir pradedami vidaus apdailos darbai.

www.statybupjuvis.lt