Sienų ir lubų pradinės apdailos būdai

 

Naujos statybos blokelių ar plytų mūro statinio pradinei sienų apdailai rekomenduojama naudoti kalkinį arba gibsinį tinką. Tokio tipo sienos yra ilgaamžės, lygios, patvarios atsitiktiniams smūgiams.

   

Šiuolaikinių technologijų dėka, tinkas yra užnešamas purškiant sienas mašininiu būdu, todėl pasiekiama aukšta, vientisos masės kokybė. Tokiu būdu tinkuojant sienas visas paviršiaus plotas ilgomis liniuotėmis išlyginamas vienu metu, darbas yra atliekamas greitai ir efektyviai.

Kai statinio lubos yra gelžbetoninės ar monolitinės, kaip ir sienos, jos taip pat gali būti tinkuojamos.

 

 

Gibsinio tinko privalumai:

 

• Išgaunamas itin lygus paviršius, užtenka kelis kartus nuglaistyti, nušveisti, nugruntuoti ir nudažyti paviršių;
• Nesunku rankiniu būdu išgremžti vageles laidams;
• Geros priešgaisrinės savybės;
• Gibsinis tinkas padeda palaikyti patalpos mikroklimatą, sugeria drėgmės perteklių esant drėgnesnei patalpai;
• Atiduoda drėgmę esant sausesnei patalpai;
• Gibsinis tinkas turi puikias garso ir šilumos laidumo savybes;
• Gali būti naudojamas plonu sluoksniu.

 

Gibsinio tinko minusai:

 

• Netinkamas lauko fasadų apdailai;
• Netinkamas itin drėgnose patalpose (baseinai, pirtys, plovyklos, garažai);
• Brangesnė medžiagos kaina.

 

Cementinio - kalkinio tinko privalumai:

 

• Išgaunamas itin tvirtas ir kietas paviršius;
• Pritaikytas drėgnoms patalpoms (baseinai, pirtys, plovyklos, garažai);
• Tinka fasadų tinkavimui išorėje: atsparus šalčiui ir karščiui;
• Sandarina mūrą nuo drėgmės įgeriamumo;
• Pralaidus garams;
• Pigi medžiagos kaina.

 

Cementinio - kalkinio tinko minusai:

 

• Nutinkuotas paviršius papildomai reikalauja 4-5 kartų glaistymo skirtingo tankumo glaistais, po to šveičiamas, gruntuojamas ir dažomas;
• Nenaudojamas ypač plonais sluoksniais, o tai neretai padidida nereikalingas medžiagų sąnaudas;
• Nerekomenduojama sloksniuoti, nes dėl per didelio svorio tinkas gali atitrūkti;
• Norint išgremžti vageles laidams reikalinga elektrinė freza;
• Silpnesnės garso ir šilumos laidumo savybės.

 

Kai statinys yra senos statybos mūras ar karkasas, sena dalinė apdaila yra nekokybiška, sienos kreivos, banguotos ar suskilinėjusios, pradinei sienų  ir lubų apdailai patartina naudoti gibskartonio plokščių kontrukcijas. Gibskartonio plokščių konstrukcijos yra mažai priklausomos nuo senų paviršių, todėl gali idealiai išlyginti nelygų pirminį paviršių.

 

 

 

Gibskartonio plokščių konstrukcijų privalumai:

 

• Išgaunamas itin lygus ir tvirtas paviršius;
• Nesudėtingas montavimas;
• Konstrukcija gali būti apšildoma;
• Tinka drėgnoms patalpoms, kai paviršius yra izoliuojamas nuo drėgmės;
• Geros garso izoliacijos savybės;
• Idealus sprendimas karkasiniams namams;
• Ilgaamžė medžiaga;
• Idealus sprendimams statinio luboms;
• Galima išgauti įvairių formų konstrukcijas.

 

Gibskartonio plokščių minusai:

 

• Nemontuojamas lauke, dėl didelės drėgmės, nes gali išbrinkti;
• Brangi medžiagos kaina;
• Tolimesnė paviršiaus apdaila reikalauja įvairių apdailos detalių, skirtingų glaistų, armavimo juostų, paviršius yra gruntuojamas, glaistomas 4-5 kartus, šveičiamas, vėl gruntuojamas ir dažomas;
• Sumažina statinio erdvę.

Gibskartonį rekomenduojame montuoti pagal Knauf technologijas.

 

 

Sienų ir lubų glaistymas, kai paviršiai yra tinkuoti

 

 

Prieš pradedant glaistymo darbus, kai statinio vidiniai paviršiai yra tinkuoti, paviršių reikia nugruntuoti giluminiu gruntu. Gruntuoti galima voleliu arba šepečiu, jei paviršiai yra nauji ir nespėję nudulkėti, galima gruntuoti ir purškiamuoju būdu.

Nugruntuotas ir išdžiūvęs paviršius pradedamas glaistyti.

 

Jei paviršius dengtas cementiniu tinku, priklausomai nuo esamo paviršiaus kokybės glaistyti rekomenduojama 4 arba 5 kartus. Pirmiems dviems arba trims glaistymo sluoksniams yra naudojamas stambiagrūdis glaistas, kitiems likusiems - smulkiagrūdis su marmuro užpilu.

   

Pirmas glaistymas atliekams vertikaliai, antras – horizontaliai, užnešant ir išlyginant glaistą glaistykle. Kiti sluoksniai glaistomi tokiu pat principu, keičiant vertikalų glaistymą su horizontaliu.

Glaistas su marmuro užpilu yra itin lengvai šveičiamas. Toks glaistas idealiai padengia smulkiausius įbrėžimus, pasilikusius nuo stambiagrūdžio glaisto.

   

Jeigu paviršiai yra tinkuoti gibsiniu tinku, rekomenduojama gruntuoti giluminiu gruntu, tokiu pat būdu kaip ir cementinį tinką. Tinkamai nutinkuotas paviršius glaistomas du kartus, naudojant smulkiagrūdį glaistą su marmuro užpilu.

   

Išdžiūvęs nuglaistytas paviršius yra šlifuojamas rankiniu arba mašininiu būdu, kuomet susiurbiamos šlifavimo dulkės. Šlifuojant rankiniu būdu naudojamos šveitimo kempinėlės (kampams) ir šveitimo tinkleliai (180-220 šiurkštumo).

Šlifuojant mašininiu būdu naudojami (150-180 šiurkštumo) šveitimo tinkleliai, kampai vėlgi šlifuojami rankiniu būdu, naudojant šveitimo kempinėles (180-220 šiurkštumo).

Visas nušliuotas paviršius turi būti nuvalomas nuo atsiradusių dulkių. Valymui naudojamas galingas siurblys su minkštu šepečiu, arba paviršius yra nušluojamas ir papildomai nuvalomas su vos drėgnomis šluostėmis.

   

Nuvalytas paviršius prieš dažymą voleliu gruntuojamas giluminiu gruntu. Patartina naudoti to pačio gamintojo gruntą ir dažus.

   

Paviršiaus gruntavimas yra labai svarbus etapas.

 

Gruntas turi būti užnešamas tolygiai, neturi atsirasti jokių nubėgimų ar likti nenugruntuotų vietų. Gruntuojant paviršių voleliu yra išgaunama minimali paviršiaus faktūra, kuri papildomai sumažina mikro įbrėžimus, kurie geriausiai matomi nudažius paviršių. Paviršiaus nerekomenduojama gruntuoti šepečiais ar teptukais, nes jų plaukeliai gali subraižyti sudrėkusį glaistą.

 

Nugruntuotas ir išdžiūvęs paviršius yra dažomas, tepetuojamas ar dekoruojamas.

 

Sienų ir lubų glaistymas, kai paviršius iš gibskartonio plokščių.

 

 

Gibskarotnio glaistymo darbams rekomenduojame Knauf glaistymo technologiją. Prieš pradedant gibskartonio glaistymą būtina tinkamai paruošti paviršių. Jei sumontuotas gibsas turi trumposios kraštinės sujungimus, juos privalu išpjauti V forma, kad būtų vietos glaistui. Visi atplyšę ar pažeisti paviršiai turi būti išpjaustyti, nudrožti.

   

Išpjaustytus paviršius arba atviras gibso vietas būtina gruntuoti su kalkinius paviršius rišančiu gruntu arba gruntu Knauf Tiefengrund. Nugruntavus minėtas vietas, reikia gruntuoti paprastu giluminiu gruntu visą gibskartonio paviršių. Išdžiūvus gruntui pradedami glaistymo darbai.

   

Iš pradžių užglaistomi varžteliai, po to glaistomos siūlės ir kampai. Išoriniams kampams papildomai montuojami aliuminiai apdailos kampai.

Siūlių, varžtų galvučių, vidinių kampų glaistymui yra naudojamos armavimo juostos ir specialus siūlių glaistas. Rekomenduojame naudoti Knauf UNIFLOT siūlių glaistą ir knauf popierinę armavimo juostą.

 

Siūlės užtaisymas: į švarų indą įpilame vandens ir įberiame Knauf Uniflot glaisto, gautą mišinį išmaišome rankiniu būdu. Glaistą patartina išmaišyti šiek tiek skystesnės konsistencijos. Išmaišius glaistą tepti reikia iškart. Užtepame numatytą siūlę, tada imame popierinę armavimo juostą, šiek tiek ją sudrėkiname įmerkę į švarų vandenį ir klijuojame į ką tik užteptą siūlę. Su glaistykle įspaudžiame juostą į glaistą ir su papildoma glaisto mase užtepame armavimo juostą.

  

Patartina glaisto išsimaišyti vienai ar kelioms siūlėms, nes šviežiai išmaišytą glaistą lengviau tepti, patogiau įskandinti armavimo juostą.

  

Gibskartonio galų išgremžtą siūlę, visų pirma, užtepame Knauf Uniflot glaistu tik tiek, kiek telpa į išgremžtą vietą. Maždaug po 15 minučių, kai glaistas šiek tiek sukietėja tepame antrą glaisto sluoksnį ir klijuojame sudrėkintą juostą. Jei į išgremžtą siūlę iškart įklijuojama armavimo juosta, dėl per didelio svorio siūlė gali iškilti, dėl ko atsiranda nereikalingi kalneliai, arba nekokybiškai prisiklijuoja armavimo juosta.

  

Vidinius kampus, kaip ir pagrindinę gibso siūlę, užtepame Knauf UNIFLOT glaistu, sudrėkiname ir pusiau perlenkiame armavimo juostą, kurią priklijuojame prie paviršiaus. Svarbu, kad armavimo juosta būtų įtempta. Juostą reikia klijuoti glaistyklės pagalba.

Išdžiūvus užarmuotoms siūlės yra tepamas antras Knauf UNIFLOT glaistas ir siūlė galutinai išlyginama. Išgremžtos gibso siūlės papildomai glaistomos keletą kartų, kadangi po juostos priklijavimo būna iškilusios, todėl būtina ją kuo plačiau išplatinti, kad nudažius paviršių nesimatytų kalno.

   

Išoriniams kampams naudoti aliuminius glaistymo kampus.

 

Visų pirmą yra tiksliai pamatuojamas kampas, atkerpama reikalinga apdailinio kampo atkarpa, poto ant sienos kampo iš abiejų pusių užtepamas glaistas, sušukuojamas dantyta glaistykle ir apdailinis kampas priklijuojamas bei išlyginamas. Išdžiuvūsius kampus papildomai glaistome keletą kartų, kol kampas būna išplatintas ir pasiekta kuo tiesesnė plokštuma.

  

Nuglaisčius siūles ir kampus, pradedamas viso paviršiaus glaistymas. Visas paviršius bus glaistomas 4 kartus. Pirmiems dviems glaistymams rekomenduojame naudoti Knauf SHEETROCK Super finish glaistą. Pirmą glaistymą glaistyti vertikalia kryptimi, antrą glaistymą horizontalia kriptimi. Kitus du glaistymus glaistyti su smulkiagrudžiu glaistu su marmumo užpilu.        

  

Šiam glaistymui rekomenduojame SAR glaistą pagamintą lietuvoje. Tai itin lengvai tepamas ir itin lengvai šlifuojamas glaistas. Šiais dviem glaistymo etapais yra pilnai užglaistomi mikro įbrėžimai ir kiti nelygumai po stambesio SHEETROCK glaistymo.

 

Iždiuvęs nuglaistytas paviršius yra šlifuojamas rankiniu arba mašininiu būdų, kai yra susiurbiamos šlifavimo dulkės. Šlifuojant rankiniu būdų yra naudojamos šveitimo kempinėlės (kampams) ir šveitimo tinkleliai (180-220) šiurkštumo. Šlifuojant mašininiu būdu naudojami (150-180) šiurkštumo šveitimo tinkleliai, kampai yra nušlifuojami rankiniu būdu naudojant šveitimo kempinėles (180-220).

 

Visas nušliuotas paviršius turi būti nuvalytas nuo dulkių. Valymui naudojamas galingas siurblys su minkštu šepečiu, arba paviršius yra nušluojamas ir papildomai nuvalomas su vos drėgnomis šluostėmis.

  

Nuvalytas paviršius yra gruntuojamas giluminiu gruntu prieš dažymą. Patartina naudoti to pačio gamintojo gruntą, kaip ir dažus. Paviršius yra gruntuojamas voleliu.

 

Paviršiaus gruntavimas yra labai svarbus etapas.

 

Gruntas turi būti užnešamas tolygiai, neturi likti jokių nubėgimų, ar nenugruntuotų vietų. Gruntuojant paviršių voleliu yra išgaunama minimali paviršiaus faktūra, kuri šiektiek sumažina mikro įbrėžimų matomumą nudažius paviršių. Nerekomenduojama gruntuoti paviršiaus šepečiais ar teptukais, nes jų plaukeliai, gali subraižyti sudrėkusį glaistą.

 

Nugruntuotas ir išdžiuvęs paviršius yra dažomas, tepetuojamas ar dekoruojamas.

 

 

Paviršių dažymas

 

 

Patartina prieš pradedant dažyti, užsiklijuoti visus langus ir kitus šviesos šaltinius ir dažant naudoti lempas, kampu nukreiptas į dažomą paviršių. Taip pat patartina užklijuoti vietas kurios netūrėtų būti išteptos.

  

Dažymas yra pradedamas nuo kampų dažymo. Kampams yra naudojamas mažas – 10 cm volelis, kurio kantinė dalis taip pat turi plauką. Toks volelis uždažo 10 cm pagrindinės plokšumos ir apytiksliai 3 cm greta esančios plokštumos. Likusi plokšuma yra dažoma naudojant 25 cm arba platesnio pločio volelį. Dažoma šviesos kryptimi nuo lango. Jei patalpoje yra keli langai, pasirinkti daugiausiai šviesios generuojančią kryptį. Vienu užnešimu dažoma apie 1,5-2m ilgio ir 0,5-0,7 m pločio ruožas. Svarbu negailėti dažų. Dažai užnešami W forma ir tokiu pat būdu išliginami. Nudažius vieną ruožą yra dažomas greta esantis ruožas. Nudažius vieną ruožų liniją yra dažoma antra ruožų linija.

  

Jei paviršius yra itin didelės kvadratūros, patartina dažyti keliems dažytojams.

 

Sienos pradedamos dažyti nuo kampų. Kampai nuo lubų ar kitų sienų yra atmušami specialiu voleliu, kuris turi apsauginę plokštelę, kad volelis neišteptų kitų paviršių. Poto likusi dalis yra dažoma, kaip ir lubos. Jei sienos aukštis yra iki 4 m, dažymo ruožas turi būti nuo viršaus iki apačios 0,4- 0,6 m pločio. Jei sienos aukštis yra 4 ir daugiau metrų, yra dažoma kaip ir lubos. Esant aukštos sienoms patartina dažyti keliems dažytojams.

  

Dažai sienoms ir luboms yra skirtingi. Nerekomenduotina naudoti tų pačių dažų abėjoms plokštumoms nors ir nesiskiria spalva. Lubiniai dažai turi šviesos antirefleksinių savybių, yra labai matiniai. Sieniniai dažai yra tvirtesni nei lubų, gali būti šiek tiek valomi. Tačiau valant matinius dažus, šie prisipoliruoja ir įgauna šiokį tokį blyzgesį.

   

Drėgnoms patalpoms yra naudojami specialiai drėgnoms patalpoms skirti dažai.

 

Visi paviršiai yra dažomi 2-3 kartus.

 

Po pirmo dažymo, patartina apžiūrėti paviršių ir jei yra pastebimi glaistymo defetkai, reikia juos užglaistyti smulkiagrūdžiu glaistu, švelniai pašlifuoti ir nuvalyti dulkes. Įvertinus visą paviršių yra dažoma antrą kartą.

   

Rekomenduotina rinktis kokybiškus brangesnius dažus.

 

Jei paviršius yra tapetuojamas dažomais tapetais, patartina dažus rinktis blizgesnius, nes šie dažai yra skistesni ir tolygiau geriasi į tapetą. Matiniai dažai ant tapeto gali palikti dažymo ruožus.

  

Volelio plaukelių ilgis yra parenkamas pagal dažomo paviršiaus plotą ar norimo dažų faktūros dydį. Patartina naudoti užapvalintus volelius, nes šie nepalieka ruožų.

Teptukai yra naudojami norint pasiekti pačius kampukus ir sunkiai prieinamas vietas.

 

 

Paviršių tapetavimas dažomais ar kitais tapetais

 

 

Prieš pradedant klijuoti tapetus, visa apdailos paviršius turi būti tinkamai paruoštas, nuglaistytas, nušveistas, nuvalytas ir nugruntuotas.

Tapetavimui viniliniais tapetasi rekomenduojame naudoti Metylin tapetų klijus.

   

Tapetų klijai, pagal maišymo instrukciją yra sumaišomi atsižvelgus į tapeto rūšį. Išmaišius klijus, papildomai vandens pilti nebegalima, nes klijuose susidaris guzeliai, kurie tapetuojant iškels oro pusles.

   

Klijai tepamti ant paviršiaus naudojant stambaus plauko volelį, klijai tolygiai paskirstomi po paviršių. Svarbu klijus užtepti vieno tapeto atkarpai. Ant užteptų klijų iškart klijuoti sausą tapetą. Galima iškart atmatuotomis juostomis, galima ridenant visą ruloną.

   

Klijuojama nuo viršaus, prileidus prie lubų ir palikus 2-3 mm tarpelį. Palei grindis nupjaunamas likęs tapetas.

   Lengvai prispaustą tapetą rekomenduojame išlyginti plastikine tapetavimo mentele. Pradėti nuo vieno krašto, pvz. Iš kairės į dešinę, su mentele išvarinėti visas oro pusles, visomis kryptimis, kad tapetas būtų tolygiai priklijuotas prie paviršiaus. Išteptą tapetą klijais iškart nuvalyti sausa arba šiek tiek drėgna šluoste, išsitepusią mentelę taip pat nuvalyti.

  

Išlyginus tapetą, šalia tepamas klijų sluoksnsis antrai tapetų juostai. Tapetas pradedamas klijuoti nuo lubų, palei grindis nupjaunama likusi tapeto dalis. Tapeto kraštelis lygiai prileidžiamas prie greta esančio tapeto ir visas paviršius išlyginamas naudojant plastikinę tapetavimo mentelę. Tapeto kraštelį galima šiek tiek paspausti prabraukiant su mentelės užapvalintu kampu.

   

Išlyginus tapetą, greta tepamas kitas klijų sluoksnsis ir visas tapetavimo procesas kartojamas, kol bus ištapetuota visa plokštuma. Esant aukštai plokštumai, rekomenduotina tapetoti keliems meistrams.

   

Dažymui skirti išdžiuvę tapetai yra dažomi naudojant vandens pagrindo dažus. Patartina naudoti pusiau matinius arba blizgius dažus. Svarbu, kad dažai būtų skystesni, ir tolygiai įsigertų į tapetą. Pilnai matiniai dažai gali palikti dažymo ruožus ant tapeto.

 

 

Paviršių klijavimas akmeniu, keramikinėmis, akmens masės, stiklo masės plytelėmis

 

 

Prieš pradedant klijuoti plyteles paviršiai turi būti nugruntuoti giluminiu gruntu, jei paviršiai sunkiai įgeriantys arba neįgeriantys, reikia gruntuoti betonkontaktu ar betongruntu.

 

Prieš klijuojant plyteles dušo kabinose, ar vietose kur numatoma vandens tekėjimas, reikia paviršių padengti hidroizoliaciją, vidinius kampus tarp sienos ir grindų, ir tarp sienų užtaisyti hidroizoliacinėmis juostomis.

   

Jei klijuojami paviršiai yra itin nelygus, patartina prieš klijuojant plyteles juos išlyginti. Sienas lyginti tinku ar GKP, grindis smulkiagrūdžiu betonu. Nerekomenduojama lyginit su plytelių klijais, nes didelis plytelių klijų storis, gali pasmukti. Taip pat klijų sanaudos bus didelės ir brangios. Didelis plytelių klijų storis, laikui bėgant, nuo savo svorio gali atitrūkti.

   

Rekomenduojamas plytelių klijų storis iki 10 mm.

 

Kai patalpoje yra šildomos grindys, patartina išklijavus plyteles, palaipsniui išildyti grindis ir svarbu nepaduoti per daug šilumos, nes ilgainiui, plytelės nuo karščio gali atšokti. Rekomenduojama paduodama temperatūra grindims iki 20 laipsnių pagal celsijų pirmąjį mėnesį po plytelių išklijavimo. Vėliau temperatūra palaipsniui keliama iki reikiamos.

   

Svarbu šildomoms grindims naudoti šildoms grindims skirtus plytelių klijus.

 

Plytelių klijavimui rekomenduojame Knauf plytelių klijus.

 

Plytelės yra klijuojamos nuo priešpaskutinės eilės. Pagal klijuomamo paviršiaus aukštį, plytelių matmenis, norimą klijavimo dizainą yra išmatuojami paviršiai taip, kad pirmutinė plytelių eilė nuo grindų būtų pjaunama ir prileidžiama prie grindų, kai bus išklijuota grindų danga. Pradedant klijuoti nuo antros eilės, prie sienos yra pritvirtinamas atraminis profilis. Patartina naudoti U formos perimetrinį UD -30 gipskartonio plokščių konstrukcinį profiį.

   

Pagal plytelių rūšį yra parenkami klijai. Šildomoms grindims, drėgnoms patalpoms, lauko paviršiams yra naudojami elastingi klijai, didelėms plytelėms taip pat naudojami elastingi klijai. Stiklo plytelėms yra naudojami specialūs klijai skirti stiklo mozaikoms ir kitokioms plokštėms. Plytelių klijų charakteristikos ir klijų paskirtis būna išsamiai paaiškintos ant pakuotės.

   

Klijuojamas paviršius yra įtrinamas plytelių klijais. Poto yra užnešami plytelių klijai su glaistykle ir paviršius ya sušukuojamas su dantytomis šukomis. Jei plytelių klijai yra sumaišomi skystensės blizgios konsistencijos, papildomai klijus įtrinti į plytelę nereikia. Jeigu plytelė yra didžiagabaritė, įtrinti klijus į plytelę yra rekomenduotina.

  

Taip pat rekomenduotina įtrinti klijus į akmens masės plyteles ir grindų plyteles. Patartina klijus užtepti 0,5-1 m2 pločiu ir plyteles suklijuoti kuo greičiau. Suklijavus plyteles, jas reikia išlyginti naudojant lyginamuosius kryžiukus. Svarbu, kad plytelių kampai būtų toje pačioje plokštumoje, kad plytelės būtų viename aukštyje, plytelių siūlės būtų tolygiai išlygintos.

  

Neretai plytelės būna kintančių matmenų. Tad patartina prieš klijuojant, pamatuoti keletą plytelių ir nustatyti matmenų skirtumus ir tik tada rinktis lyginamūjų kryžiukų plotį arba būsimos plytelių siūlės plotį.

  

Plytelių išoriniai kampai yra supjaunami 45 laipsnių kampu ir suleidžiami, kad liktų tarpelis siūlių glaistui.

Išklijuotų ir išdžiuvusių plytelių siūlės yra užglaistomos su plytelių siūlių glaistu. Glaistymui naudojama guminė mentelė ir smulki sudrėkinta kempinė.

   

Svarbu plytelių glaistą maišyti vienodu kiekiu, su tuo pačiu vandens ir miltelių santykiu, nes jei antru ar trečiu maišymu bus perdaug įpilta vandens, tai tas plytelių siūlių ruožas gali skirtis nuo prieštai užtepto ruožo.

Užtepus gumine mentele plytelių siūles, šiek tiek palaukus, su drėgna kempine yra suformuoja siūlė, nuvalomas glaisto perteklius. Išdžiuvęs plytelių paviršius yra nušluostomas sausa šluoste.

  

Mozaikines plyteles klijuoti tik ant gerai išlygintų ar lygių paviršių. Mozaikinėms plytelėms yra naudojami specialūs, mažai smunkantys klijai. Užtepus klijus ant sienos, atsargiai priglaudžiama plytelė ir specialos mentelės su kempine pagalba švelniai įspaudžiama į klijus. Svarbu mozaikines plyteles lygininti visa plokštuma, nes įspaudus vieną plytelės dalį, gali išsikraipyti bendras plytelės vaizdas.

  

Išdžiuvus, užglaistyti siūles.

 

 

www.statybupjuvis.lt